Pagal STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ A+ ir A++ klasės gyvenamosios paskirties pastatų sandarumas turi būti išmatuotas ir atitikti reikalavimą n50.N =0,6 (1/h) t.y. esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oras pastate gali pasikeisti ne daugiau nei 0,6 karto. Tam, kad patikrinti namo sandarumą, atliekamas natūrinis bandymas su specialia įranga ir fiksuojamas oro apykaitos rodiklis.
Siekiant užtikrinti skydinio karkasinio namo sandarumą, iš vidaus ir išorės įrengiami orui nepralaidūs kevalai iš plėvelių/membranų. Iš pastato vidaus orui nelaidaus sluoksnio funkciją atlieka garų izoliacija, o iš išorės – vėjo izoliacinė membrana. Tačiau vien aptraukti pastatą iš vidaus ir išorės orui nelaidžiomis plėvelėmis nepakanka. Tam, kad pilnutinai ir kokybiškai užsandarinti namą, naudojame keletą produktų: Siga sandarinimo lipnias juostas, Hannoband savaime išsiplečiančias juostas, Soudal tepamąją sandarinimo mastiką, Bostik sandarinimo hermetikus. Lipniosiomis juostomis sandarinamos plėvelių, plokščių ir langų siūlės, savaime išsiplečiančiomis juostomis sandarinami konstrukcijų sujungimai, tepamąją mastiką naudojame sunkiai prieinamoms vietoms, sandarinimo hermetikus specifiniams mazgams.
Dalis inžinerinių tinklų išvedžiojama grunte ir betoninėje grindų plokštėje, kai dar nėra namo sienų, todėl jau pamatų stadijoje turi būti paruoštas tikslus santechnikos mazgų planas, kuriame nurodyta sanitarinių prietaisų, šildymo kolektoriaus, vandens tiekimo kolektoriaus ir kiti mazgai.
Vidaus inžineriniai tinklai išvedžiojami papildomame 50mm skersiniame karkase, kuris įrengiamas ant išorinių sienų ir lubų. Vidinėse sienose inžineriniai tinklai išvedžiojami tiesiai per pagrindinį karkasą.
Garų izoliacija yra labai svarbi komponentė skydinio karkasinio namo konstrukcijoje, todėl turi būti užtikrintas jos vientisumas ir sandarumas. Tam tikslui visos garo izoliacijos siūlės yra suklijuojamos specialia lipnia sandarinimo juosta, siekiama užklijuoti net mažiausius nesandarumus. Garo izoliacijos sluoksnio įrengimui įprastai naudojama UV stabilizuota polietileno 200mkr storio plėvelė. Veikimo principas paprastas: garo izoliacija suvaržo vandens garų difuziją iš namo vidaus į lauką per išorės atitvaras, tokiu būdu šilumos izoliacijos sluoksnis apsaugomas nuo perteklinės drėgmės ir išlaikoma gera atitvaros šiluminė varža. Taip pat, nesant perteklinės drėgmės konstrukcijoje, panaikinama galimybė atsirasti pelėsiui.
Puiki alternatyva yra aktyvi garų izoliacijos membrana. Ši membrana keičia savo garų pralaidumo savybes priklausomai nuo metų laiko. Šaltuoju metų laiku membranos struktūra uždaryta ir nepraleidžia garų iš namo vidaus, tad apsaugo konstrukcijas nuo perteklinės drėgmės. Šiltuoju metų laiku membranos struktūra atidaryta ir leidžia drėgmei išeiti iš konstrukcijų į pastato vidų. Tokiu būdu suteikiama geriausia apšiltintų konstrukcijų apsauga nuo drėgmės.
Karkasinių skydinių namų šilumos izoliacijai kaip taisyklė naudojama mineralinė akmens vata (demblinė naudojama sienoms ir stogui, biri naudojama palėpei). Tačiau visada yra galimybė naudoti ir kitas šilumos izoliacijos medžiagas: stiklo vatą, medžio plaušo vatą, celiuliozės plaušo birią vatą, termoputas.
Charakteristika apibūdinanti medžiagos šilumines savybes yra šilumos laidumo koeficientas λd (pilnas pavadinimas – deklaruojamas šilumos laidumo koeficientas). Šį koeficientą pateikia medžiagos gamintojas ir kuo šis koeficientas mažesnis, tuo geresnė medžiaga kaip šilumos izoliacija. Tačiau pasirenkant šilumos izoliaciją būtinai reikia įvertinti ir jos natūralų įmirkimą atitvaroje.
Atliekant šiluminius skaičiavimus koeficientas λd koreguojamas pagal STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. Žemiau pateiktoje lentelėje nurodyti skirtingų medžiagų pataisos koeficientai dėl įdrėkimo atitvaroje. Tam, kad gauti tikrąjį (projektinį) šilumos laidumo koeficientą λds reikia prie λd pridėti Δλω , t.y. λds= λd+Δλω.
Pataisa dėl natūralaus įmirkimo gerokai pablogina kai kurių medžiagų šilumos laidumo savybes. Iš lentelėje pateiktų duomenų galima pastebėti, kad mineralinė vata įmirksta 10 kartų mažiau nei celiuliozės plaušo vata ir 20 kartų mažiau negu medžio plaušo vata.
TERMOIZOLIACINIAI STATYBOS PRODUKTAI | PATAISA Δλω, W/(m×K) | |
VĖDINAMA | NEVĖDINAMA | |
| Mineralinė vata | 0,001 | 0,002 |
| Birioji celiuliozės pluošto vata | 0,01 | 0,02 |
| Medienos plaušo plokštės MPP ir MDF, r ≤ 300 kg/m3 | 0,02 | 0,02 |
| Medienos plaušo plokštės MPP ir MDF, 500 >r >300 kg/m3 | 0,04 | 0,04 |
| Polistireninis putplastis „EPS“ | 0,001 | 0,002 |
| Polistireninis putplastis „XPS“ | 0 | 0 |
| Poliuretaninis putplastis | 0,001 | 0,002 |
pagal STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ 3.1 lentelę
Pagal Europos Sąjungos 2007 m. rugsėjo 1 d. priimtą sprendimą, visos statybose naudojamos konstrukcijos/medžiagos privalo turėti CE saugumo ženklą. Todėl karkasinių skydinių namų laikančiosioms konstrukcijoms naudojama džiovinta, kalibruota, sertifikuota konstrukcinė mediena ir medienos produktai atitinkantys EN standartų keliamus reikalavimus ir pažymėti CE saugumo ženklu.
Karkasinės sienos laikančioji sistema yra spragotas medinis karkasas sukaltas iš medinių elementų. Statramsčiai šioje sistemoje perima vertikalią apkrovą ir perduodą ją žemiau esančioms konstrukcijoms. Virš langų, durų angų įrengiamos medinės sąramos, kurios perima lenkimo momentą ir perduoda apkrovą žemiau. Medinė karkasinė sistema pasižymi tuo, kad neturi sėdimo deformacijų.
Kietosios apkrovą laikančios plokštės yra svarbi konstrukcinė komponentė karkasinės skydinės sienos konstrukcijoje. Praktikoje naudojamos orientuotų skiedrų plokštė (OSB), specialioji gipso kartono plokštė (GKP GTS9), specialioji medžio drožlių plokštė (MDP Durelis). Prie karkaso vinimis pritvirtintos plokštės perima vėjo slėgio sukeltas apkrovas, suteikia namui standumą ir šliejamąją galią. Standumo diafragma iš plokščių suteikia kelis kartus didesnį stiprumą ir standumą negu medinės įstrižainės karkaso konstrukcijoje.
KARKASO SU STANDUMO DIAFRAGMA ELGSENA VEIKIANT HORIZONTALIA APKROVA
Lengvosiose daugiasluoksnėse karkasinėse pertvarose garsas izoliuojamas pagal „masės-spyruoklės-masės“ dėsnį. Tokio tipo sienos konstrukcijoje „masė“ yra gipso kartono plokštės, o „spyruoklė“ – mineralinė vata. „Spyruoklė“ sugeria oru sklindantį aukšto dažnio triukšmą, o „masė“ – žemo dažnio triukšmą. Siekiant didesnio garso izoliavimo rodiklio yra didinama sienos ploto vieneto masė, didinamas lengvojo užpildo storis, sandūrose naudojamos elastingos tarpinės, kurios sumažina akustinius tiltelius tarp standžių pertvarų sujungimų.
Medžiagos garso sugerties savybės išreiškiamos garso sugerties koeficientu α (alfa), kuris kinta nuo 0 iki 1,00 (nuo visiško atspindžio iki visiškos sugerties). Medžiagos garso sugerties savybės labai priklauso nuo medžiagos storio, todėl siekiant geresnės garso izoliacijos naudojamas storesnis akmens vatos sluoksnis.
Vidinėse atitvarose negalima įrenginėti sluoksnių iš orui nelaidžių medžiagų (pvz.: polietileno plėvelės). Dėl orui nelaidžios membranos sumažėja garso sugerties koeficiento reikšmė prie aukštesnių dažnių (žr. mėlyna punktyrinė linija).
Pertvaros garso izoliavimo rodiklio reikšmė priklauso nuo pačios pertvaros konstrukcijos, nuo greta esančių pertvarų, perdangų, grindų konstrukcijos, nuo darbų atlikimo kokybės . Garsas skverbiasi ne tik tiesiogiai per pertvarą, bet ir per aplinkinius kelius: grindis, nesandarumus, sienų sujungimus ir kt., todėl skaičiavimais nustatyti, koks bus realus pertvaros garso izoliavimo rodiklis pastatytame pastate yra sudėtinga.
Tam, kad galima būtų aiškiai nusakyti ir palyginti skirtingų pertvarų akustines savybes, skaičiavimais nustatomas laboratorinis garso izoliavimo rodiklis Rw, dB. Laboratoriniame garso izoliavimo rodiklyje įvertinamas tik tiesioginis garso sklidimo kelias (1), netiesioginiai garso sklidimo keliai nevertinami.
Tam, kad nustatyti pertvaros realųjį garso izoliavimo rodiklį, atliekami natūriniai matavimai objekte. Matavimų metu gaunamas pertvaros garso izoliacijos rodiklis įvertinus visus garso sklidimo kelius. Įvairiuose šaltiniuose pateikiamas prognozuojamas tam tikros atitvaros garso izoliacijos rodiklis R‘w dB, kuris yra nustatytas iš daugkartinių matavimų objektuose. Šis rodiklis naudojamas pertvarų akustinių savybių prognozei ir projektavimui.
Smūginiam garsui izoliuoti yra įrengiamos slankiosios grindys. Įrengiant tokią grindų konstrukciją standūs grindų sluoksniai yra atskiriami vienas nuo kito tampriu virpesius sugeriančiu sluoksniu – smūgio izoliacija, kuri dirba kaip spyruoklė sugerianti smūgio energiją. Smūgio izoliacijos medžiaga turi būti „minkšta“, bet tuo pačiu ir „kieta“ tam, kad pasiekti geras smūgio izoliavimo reikšmes. Smūgio garso izoliacijai naudojama speciali kieta vata, kurios svarbiausias rodiklis yra dinaminis standumas. Šiuo rodikliu apibūdinama medžiagos struktūros gebėjimas deformuotis ir slopinti ją veikiančių smūgių energiją. Kuo šis rodiklis žemesnis – tuo smūgio garso izoliacija geresnė.
Žingsnių sukeliamo smūgio garso izoliacijai įprastai naudojami akmens vatos gaminiai, kurie specialiai projektuojami naudoti juos grindyse. Tokių gaminių pluošto orientacija yra horizontali, kitokia nei stogų šilumos izoliacijos, kurios pluošto orientacija vertikali. Horizontalus pluoštas geba geriau sugerti pro jį praeinantį smūgio garsą. Perdangų su skirtingai orientuoto plaušo smūgio garso izoliacija gali skirtis ≥5dB. Tai gali reikšti vienos garso klasės skirtumą, todėl labai svarbu naudoti tinkamą smūgio izoliacijos medžiagą.
Siekiant padidinti perdangos oro ir smūgio garso izoliaciją, kabamosios lubos gali būti įrengiamos ant lankstaus specialaus “garso” metalinio profilio. Kontaktas tarp kabamųjų lubų ir perdangos sijų minimalus, garsas gali persiduoti tik per tvirtinimo varžtus. Įrengus tokį garso profilį, garso izoliacijos rodikliai gali padidėti per 13-14 dB.
